- riejimas
- riejìmas sm. (2), ríejimas (1), riejìmasis (1), ríejimos ind. I → 1 rieti: 1. NdŽ. 2. N Nusbodo jų riejìmo klausyties, ir išejau namo Lel. Pagaliau Rapolas ėmė nė nebegirdėti ar bent nebesuprasti Dovydienės riejimo, kaip nebegirdima ar bent širdin neimama malūno dundesio, ratų tarškesio Vaižg. | refl.: Išeinu, nebegaliu to jūsų riejìmosi iškęsti Paį. Toks ríejimos, neleida nė miegoti Krš. Velniškas tų bobų ríejimos Kv. Pri mūso nėr jokių ríejimos Krš. \ riejimas; apriejimas; susiriejimas
Dictionary of the Lithuanian Language.